užraktis

ùžraktis sm. (1) K, NdŽ, KŽ, Up; N, LC1878,11, NŽ žr. užraktas 1: Viską [kalvis] kalo: ratus kalo, brikelius puikius kalo, ùžrakčius dirbo Sd. Kokie tie muno ùžrakčiai: vaikai su vinia atkrapštytų Krš. Išlauža ùžrakčius, įeina i pavaga Pj. Toks ùžraktis buvo su dvim sargiukais Grd. Kad skarbai po užrakčiu, tai jie pakajingi išliekt NS1839,1. Nusižengęsis brolis … dabar sėd po užrakčiu (kalėjime) LC1881,16. ║ MŽ, N, NdŽ Negerai jokio užrakčio neturėti Up. Bet koks buvo išgąstis, kada iš užrakčio dingo visas jo žinynas! I.Simon.